Prieš įsigijant krosnelę ar židinį apgalvokite, kur sandėliuosite malkas.
Malkinė namuose dažnai sukelia teigiamas emocijas kalbant iš vizualiosios pusės. Kad ir kaip besugalvotumėte sandėliuoti malkas, bendram vaizdui tai tikrai nepakenkia, o dažnai ir priešingai – suteikia jaukumo ir natūralumo. Tam galite panaudoti dėžes, malkines, krepšius. Tai bus ne tik interjero puošmena, bet ir praktiškas pasirinkimas. Malkas reikia sudėti taip, kad jos visuomet būtų tvarkingos ir nuvalytos, kitaip šiukšlės paplis po visus namus.
Jei nenorite pirkti malkinės, kitas sprendimas gali būti malkų sudėjimas specialioje nišoje. Kiti variantai: pinti krepšiai iš odos, veltinio, metalo, vytelių ar iš metalo padaryta malkinė. Svarbu atsiminti, kad saugumo sumetimais nereiktų malkinės laikyti ar malkų sandėliuoti arti ugniakuro. Geriausias atstumas 0,5-1 metras. Malkų sandėliavimui ir džiovinimui nebūtina turėti stacionarias patalpas. Užtenka malkas sukrauti lauke į kūgius ar rietuves, jų viršų uždengiant lietaus nepraleidžiančia medžiaga.
Taip pat reikia žinoti, kokiomis malkomis reiktų kūrenti.
Tiek namams šildyti, tiek maistui gaminti naudojamos malkos turėtų būti išdžiovintos, nes degdamos sausos malkos išskiria daugiau šilumos, mažiau teršiami krosnies dūmtraukiai, ugniakurų degimo kameros.
O kokias malkas pasirinkti kūrenimui? Lapuočių malkos(Ąžuolas, Uosis, Guoba, Vinkšna, Klevas, Skroblas ) yra pačio kaitriausios. Šios malkos nepamainomos centriniams, ypač didesnio galingumo užkraunamiems katilams, tačiau jomis nerekomenduojama kūrenti molinių ir koklinių krosnių, nes dėl per aukštos degimo temperatūros gali sutrūkinėti kokliai ar pati krosnis. Kūrenant šiomis malkomis nereikia taip dažnai užkrauti pakūros.
Nuo seno žinoma, kad beržinės malkos – vienos iš populiariausių malkų Lietuvoje. Taip pat labai mėgiamos ir juodalksninės, o nedidelėms molio ar koklinėms krosnims kūrenti ir lazdyno malkos. Beržo ir lazdyno malkos labai kaitrios, tiesa lazdyno malkos būna gan plonos, o beržo tošis ir pati mediena turi daug dervų, dėl to beržinės malkos turėtų būti kūrenamos tik gerai išdžiovintos.
Mažesnio kaloringumo lapuočių malkos, kaip alksnis, liepa, drebulė, tuopa ar ieva, priskirimaos ne prie pačių kaitriausių malkų, tačiau jos yra gana pigios. Visos šios malkos labai lengvai skaldomos, išdžiūvę yra lengvos nešioti, turi mažai dervų. Baltalksninės ir liepinės malkos yra neatsparios pūvimui, todėl jas sandėliuoti reikia tik gerai vėdinamoje stoginėje. Išdžiovintos drebulinės malkos puviniui yra gan atsparios. Drebulė yra kaminų valytoja. Vienas iš nedaugėlio būdų kaip saugiai ir patikimai išdeginti susikaupusius suodžius ir dervas, tai sukūrenti pilną pakūra sausų drebulinių malkų, esant pilnai krosnies traukai.
