Malkinė namuose

   
Prieš įsigijant krosnelę ar židinį apgalvokite, kur sandėliuosite malkas.
Malkinė namuose dažnai sukelia teigiamas emocijas kalbant iš vizualiosios pusės. Kad ir kaip besugalvotumėte sandėliuoti malkas, bendram vaizdui tai tikrai nepakenkia, o dažnai ir priešingai – suteikia jaukumo ir natūralumo. Tam galite panaudoti dėžes, malkines, krepšius. Tai bus ne tik interjero puošmena, bet ir praktiškas pasirinkimas. Malkas reikia sudėti taip, kad jos visuomet būtų tvarkingos ir nuvalytos, kitaip šiukšlės paplis po visus namus. Jei nenorite pirkti malkinės, kitas sprendimas gali būti malkų sudėjimas specialioje nišoje. Kiti variantai: pinti krepšiai iš odos, veltinio, metalo, vytelių ar iš metalo padaryta malkinė. Svarbu atsiminti, kad saugumo sumetimais nereiktų malkinės laikyti ar malkų sandėliuoti arti ugniakuro. Geriausias atstumas 0,5-1 metras. Malkų sandėliavimui ir džiovinimui nebūtina turėti stacionarias patalpas. Užtenka malkas sukrauti lauke į kūgius ar rietuves, jų viršų uždengiant lietaus nepraleidžiančia medžiaga.    
Taip pat reikia žinoti, kokiomis malkomis reiktų kūrenti.
Tiek namams šildyti, tiek maistui gaminti naudojamos malkos turėtų būti išdžiovintos, nes degdamos sausos malkos išskiria daugiau šilumos, mažiau teršiami krosnies dūmtraukiai, ugniakurų degimo kameros. O kokias malkas pasirinkti kūrenimui? Lapuočių malkos(Ąžuolas, Uosis, Guoba, Vinkšna, Klevas, Skroblas ) yra pačio kaitriausios. Šios malkos nepamainomos centriniams, ypač didesnio galingumo užkraunamiems katilams, tačiau jomis nerekomenduojama kūrenti molinių ir koklinių krosnių, nes dėl per aukštos degimo temperatūros gali sutrūkinėti kokliai ar pati krosnis. Kūrenant šiomis malkomis nereikia taip dažnai užkrauti pakūros. Nuo seno žinoma, kad beržinės malkos – vienos iš populiariausių malkų Lietuvoje. Taip pat labai mėgiamos ir juodalksninės, o nedidelėms molio ar koklinėms krosnims kūrenti ir lazdyno malkos. Beržo ir lazdyno malkos labai kaitrios, tiesa lazdyno malkos būna gan plonos, o beržo tošis ir pati mediena turi daug dervų, dėl to beržinės malkos turėtų būti kūrenamos tik gerai išdžiovintos. Mažesnio kaloringumo lapuočių malkos, kaip alksnis, liepa, drebulė, tuopa ar ieva, priskirimaos ne prie pačių kaitriausių malkų, tačiau jos yra gana pigios. Visos šios malkos labai lengvai skaldomos, išdžiūvę yra lengvos nešioti, turi mažai dervų. Baltalksninės ir liepinės malkos yra neatsparios pūvimui, todėl jas sandėliuoti reikia tik gerai vėdinamoje stoginėje. Išdžiovintos drebulinės malkos puviniui yra gan atsparios. Drebulė yra kaminų valytoja. Vienas iš nedaugėlio būdų kaip saugiai ir patikimai išdeginti susikaupusius suodžius ir dervas, tai sukūrenti pilną pakūra sausų drebulinių malkų, esant pilnai krosnies traukai.

Kur dėti pelenus?

Dažnas žmogus, savo namuose kūrenantis židinį ar krosnelę, susimąsto, kur dėti pelenus? Ar juos galima mesti į šiukšlių konteinerį? O gal kompastuoti? Ar tręšti sodo daržą?
  Jei surenkami nedideli kiekiai pelenų, juos būtina atvėsinti ir galima suberti į maišą. O jį užrišus išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Atliekų tvarkymą reklamentuojantys teisės aktai nenustato reikalavimų dėl pelenų, gautų deginant medieną, medienos produktus ar briketus. Reikalavimai dėl medienos ir medienos produktų pelenų yra nustatyti tik įmonėms, generuojančiom didelius kiekius tokių atliekų. Reikia prisiminti, kad į buitinių atliekų konteinerį draudžiama pilti žemės gruntą, statytbines atliekas, degančias ar karštas atliekas. Jei nėra galimybės individualiai kompostuoti pelenus, o sukaupti kiekiai pakankamai dideli , siūloma kreiptis į atliekų tvarkytoją dėl šių atliekų išvežimo į regione esantį nepavojingųjų atliekų sąvartyną. Jei namuose ar sodyboje kūrenate tik akmens anglimi , kai kurios buitinių atliekų tvarkymu užsiimančios įmonės, išduoda didelius maišus akmens anglies pelenams surinkti. Vėliau šias atliekas išveža. Žinant tai,kad medienos kuro pelenai yra biologinės kilmės kuras, manoma,kad jais galima tręšti dirvožėmį. Prisiminkite, kad buities naudojimui tinka tik gryni medžio pelenai. Akmens anglies pelenų naudoti nepatartina, o lakuotos, dažytos, klijuotos ar kitaip chemiškai paveiktos medienos nepatartina deginti apskritai, tuo labiau naudoti liekanas dirvožemiui ar kitose srityse. Taip pat atminkite, kad daugumos augalų tręšti net nereikia. Tokie augalai, kaip bulvės, ridikėliai ar mėlynės, mėgsta rūgštų dirvožėmį, tad jų nereiktų tręšti pelenais. Tačiau pelenai  gali būti naudingi ir kitaip, Jei pelenus pabersite į sunkų ir kietą molio dirvožemį, tuomet jis taps puresnis.
Apie tai kuo kūrenti židinį ar krosnelę skaitykite čia

Ketaus indai – sveikesniam ir skanesniam maistui

img_4000Ketaus indai žinomi savo ilgaamžiškumu, gebėjimo atlaiko aukštą temperatūrą  ir išlaikyti šilumą, todėl puikiai tinka intensyviam naudojimui. Ketaus keptuvė – geriausias pasiūlymas tiems, kurie mėgsta gaminti ant ypatingai karšto paviršiaus. Puikiai tinka kepti kepsniams, troškiniams ar gamybai orkaitėje. Tačiau šie indai reikalauja tinkamos priežiūros.

 
  • Pirmiausia, vos įsigijus, ketaus indų naudoti nepatartina. Dažnais atvejais keptuvės būna padengtos drėgmei atspariu tepalu, kad nerūdytų. Šie indai linkę rūdyti, bet tik tuo atveju jei jie yra neprižiūrimi. Taigi ką tik įsigytą keptuvę geriausia nudeginti iš visų pusių ant didelės kaitros arba nušveisti. Ketaus indams valyti reikalingi trys pagrindiniai daiktai – karštas vanduo, šepetys ir rupi druska. Naują keptuvę reikia gerai nušveis
 
  • Po naudojimo ketaus indų nepatartina plauti: kuomet maistas iškepa, jį išimame, keptuvę po karštu vandeniu iššveičiame šepečiu, nusausiname ir įkaitiname ant ugnies, kad paskutiniai vandens lašeliai nugaruotų. Galima dar šiltą keptuvę sluoksneliu aliejaus sutepti po to.
 
  • Prisiminkite, kad šių indų geriau neplauti indaplovėse bei plovimui nenaudokite šarminių plovimo priemonių. Svarbiausia kruopščiai nusausinkite indus po kiekvieno plovimo. Tais atvejais, kai naudojote plovimo priemones, indą rekomenduojame ne tik nusausinti, bet ir ištepti augaliniu aliejumi. Jokių būtų ketaus induose nepalikite maisto likučių, nes nuo bet kokios drėgmės juose gali atsirasti rūdžių.
 
  • Dar vienas ketaus indų naudojimo pliusas yra tas, kad jūs išvengiate kontakto su kenksmingomis medžiagomis, kurių yra nepridegančių keptuvių dangoje. Kenksmingosios medžiagos garų pavidalu formuojasi, jeigu tefloninė keptuvė kaitinama ant stiprios ugnies. Jų gali patekti ir į maistą, jeigu naudojama keptuvė, kurios paviršius yra pažeistas. Beto, ketaus indai ne tik, kad neišskiria kenksmingų medžiagų, bet ir gali maistą papildyti geležimi. Geležies deficitu skundžiasi daugybė pasaulio žmonių, ypač moterų.

Židinio apdailos – kokią pasirinkti?

Židinys – jaukumo akcentas Jūsų būste. Prie židinio gera vakaroti, jis yra šeimos ir draugų susibūrimo vieta. Žiūrėjimas į ugnį, klausantis degančių malkų traškesio atpalaiduoja nuo įtampos. Tačiau , svarbu yra ne tik tai , kokį ugniakurą pasirinksite , bet ir iš kokių medžiagų pasirinksite jo apdailą. Apdailos galimos iš granito ar marmuro , medžio , įvairių akmens masės bei keraminių plytelių . Kartais apdailai naudojama molio plytos , o kiek rečiau naudojami natūralūs rieduliai (lauko akmenys). Modernaus stiliaus židinių apdailai (be marmuro, granito) neretai naudojama nerūdijančio plieno lakštai, kiek rečiau vario bei žalvario. Granito pvz.: Dažniausiai židinių apdailoms naudojamas marmuras, granitas arba travertinas. Natūralus akmuo pasižymi ilgaamžiškumu, atsparumu trinčiai, temperatūrų pokyčiams, yra ekologiškas. Natūralų akmenį lengva prižiūrėti – valant, pakanka nubraukti drėgnu skudurėliu. Natūralus akmuo turi labai plačią spalvų ir raštų gamą. Dėl šios ypatybės kiekviena natūralaus akmens židinio apdaila yra unikali. Iš marmuro ar granito dažniausiai gaminamos židinio apatinės ir viršutinės lentynos, kartais židinio kolonos ar cokolinė dalis . Židinio „saugos zona“ neretai gaminama iš marmuro (granito), naudojant tą patį marmurą (granitą), kaip ir paties židinio apdailai. Natūralus akmuo puikiai dera su kitomis natūraliomis interjero apdailos medžiagomis – medžiu, metalu. Pasirinkus šią apdailos medžiagą, faktiškai nėra apribojimų nei formai, nei gaminio storiui, nei gaminio gabaritiniams išmatavimams. Spalvinė gama, taip pat, labai plati. Galima pasirinkti ne tik spalvą, bet ir rašto intensyvumą, struktūrą bei paviršiaus „blizgumą“ . O interjerą papildžius to paties akmens palangėmis, stalviršiais ar kitais natūralaus akmens dirbiniais, suteiktume daugiau vientisumo. Marmuro pvz.: Kalbant apie medžio apdailą arba derinant medžio apdailą kartu su granitu ar marmuru – dažniausiai naudojama ąžuolo arba uosio mediena. Medžio apdailai taip pat nėra apribojimų formai, gaminio storiui ar gaminio gabaritiniams išmatavimams. Gaminio spalva – tiek natūrali, tiek bet kuri kita, išsaugant matomą natūralaus medžio faktūrą. Tačiau nerekomenduojama naudoti medžio apdailos židinio „kaitros vietose“ , tokiose kaip lentynelei prieš pakurą, pakuros „aprėminimui“ ir pan.

Kokį akmenį rinktis savo pirčiai?

sauna Jeigu nors kartą esate buvę pirtyje žinote, jog Akmuo garinės pirties krosnyje „gamina“ garą iš ant jo užpilto vandens. Tam akmuo turi būti įkaitęs (280–600 laipsnių). Tačiau tik pastabesnis ir dažniau besilankantis įvairiose pirtyse atkreipia dėmesį į tai, kad akmenys krosnelėje būna skirtingų spalvų ir suteikia skirtingą pojūtį. Žadeitas – išskirtinis akmuo tiek savo išvaizda, tiek aukšta kaina. Šis akmuo yra žalsvas, sukelia lengvą, palaipsniui besiformuojantį garą, tad itin tinka švelnios pirties mėgėjams. Apliejus akmenį pirtyje, saunoje nesusidaro jokio matomo ir žadą gniaužančio garo, visą laiką lengva kvėpuoti. Avietinis kvarcitas , kaip galima nuspėti iš pavadinimo yra rusvai rausvos (avietinės) spalvos. Turi didelį tankį mažą šiluminį pralaidumą, kuris leidžia išgauti švelnų garą. Labai atsparus aukštoms temperatūtoms ir temperatūtos pokyčiams, todėl pirties krosnelėse labai ilgai nesutrupa. Muilo akmuo (talkochloritas) – gerai akumuliuoja ir praleidžia šilumą, yra atsparus karščiui. Jis tankus ir sunkus, todėl sukaupia daug šilumos. Dėl nevienalytės struktūros šiluminis laidumas skirtingomis kryptimis yra skirtingas, todėl šilumą akmuo atiduoda labai ilgai ir garas būna labai švelnus. Serpentinitas pasižymi dideliu šilumos imlumu, puikiai išlaiko šilumą, o po to tolygiai atiduoda švelnią šilumą kartu su vandens garais, kuri išsilaiko pirtyje ilgas valandas. Serpentinitas gerai atlaiko temperatūros perkryčius. Netgi įmetus įkaitintą akmenį į šaltą vandenį serpentinitas neskyla. Šis mineralas mažina nervingumą, nuima stresą. Valo organizimą ne tik nuo šlakų, bet ir energetiškai, surinkdamas neigiamą energiją. Vanduo garuodamas nuo mineralo paviršiaus prisigeria mikroelementų esančių serpentinito sudėtyje, todėl garas tampa gydomasis. ! Akmenys krosnelėse dėliojami pagal dydį – viršuje sudedami mažesni akmenys, o apačioje sukraunami didžiausi. Priimta metalinėms krosnelėms rinktis didesnius, maždaug kumščio dydžio (10–15 cm), o elektrinėse krosnelėse naudoti mažesnius – nuo 5 iki 7 cm. Svarbu ne tik akmenų dydis, tačiau ir akmenų išdėliojimas. Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų žinoti – nesuversti jų bet kaip, o tvarkingai išdėlioti, tarp jų paliekant tarpus, kad vyktų oro cirkuliacija. Didesnė akmenų krūva lemia daugiau garo, tačiau per didelė krūva gali stabdyti oro cirkuliaciją – taip negalėsite kokybiškai mėgautis pirties malonumais.

Židinio / krosnelės priežiūra

pic-do
Kiekvieną daiktą, kad jis tarnautų tinkamai ir ilgai , reikia prižiūrėti.

Visų pirma, židinio nepriežiūra ne tik mažina jo efektyvumą, bet ir gadina jo estetinę išvaizdą. Tinkamai besirūpinant krosnele ar židiniu ir atrodo, ir veikia kaip ką tik nupirktas. Pirmiausia, reiktų atkreiptį dėmėsį  į tai , kuo periodiškai būtina pasirūpinti . Vieni iš pagrindinių elementų būtų – stiklas , suodžiai bei pelenai , krosnelės ar židinio vidus ir kaminas.

Pelenai

Taigi , kalbant apie pelenus , reiktų neleisti židinyje prisikaupti pelenams. Susikaupę pelenai ne tik trukdo oro cirkuliacijai, kuri blogina ugnies degimą, taigi tuo pačiu momentu ir židinio efektyvumą, bet tuo pačiu ir padaro jį ne tokiu estetišku. Atkreipkite dėmėsį į tai ,kad krosnelę ar židinį reikia valyti bent jau vieną kartą į metus. Žinoma, priklausomai nuo to, kaip dažnai juo naudojamasi. Taip pat niekada nenaudokite užsidegimą skatinančių medžiagų – sauso spirito, benzino. Ugnį geriausia uždegti natūraliai – uždaroje patalpoje, turint gerų pliauskų, tai niekuomet nebus varginantis užsiėmimas.

 

Apie tai kur dėti pelenus skaitykite čia

 
Suodžiai ant stiklo atsiranda tik tuo atveju, jeigu degimo temperatūra yra per žema arba malkų deginimo periodas buvo per trumpas.
Išvalyti židinio ar krosnelės stiklą nėra sudėtinga. Galima tai padaryti su specialiu stiklų valikliu , pelenų valikliu ar net laikraščio skiaute . Tačiau atminkite tai , kad krosnelė ją valant turi būti šalta. Jeigu reikia, nuvalykite korsnelę su drėgna šluoste,bet tik tada, kai krosnelė bus visiškai šalta. Būkite atsargūs rinkdamiesi valymo medžiagas, nes valymo priemonėse esančios rūgštys gali pažeisti dažus.
Taip pat vertėtų atsiminti, kad bent jau kas kelis metus, o geriausia – kas metus, reikėtų išsivalyti savo kaminą.
To reikia ne tik efektyvumo, bet ir saugumo sumetimais – kamine  dideliais kiekiais susikaupusios smalkės gali užsidegti ir taip padaryti labai daug nemalonumų.  Prisiminkite , kad Jei židinį ar krosnelę kūrenate aukštos kokybės briketais ar gerai išdžiūvusiomis malkomis, tai kaminas ilgesnį laiką išliks švarus. Jeigu turite emaliuotą krosnelę, naudokite drėgną šluostelę muilą  ir būtinai prisiminkite, kad krosnelę valyti galima tik tada,kai krosnelė yra šalta. Naudokite. Nepamirškite išvalyti visą muilą prieš tai, kai vėl uždegsite krosnelę. Emalė yra tvirta medžiaga.

Krosnelės naudojimas. apie tai plačiau skaitykite čia 

Židinio / krosnelės naudojimas

525CB_05
Kaip užkurti ugnį iš malkų?
  • Pasirinkite tinkamas malkas (daugiau apie tai, kuo kūrenti Jūsų židinį/krosnelę , skaitykite čia)
  • Jums reikės sausų , plonų prakurų ir laikraščių
  • Atidarykite sklendę
  • Susukite atskirą laikraščio lapą ir uždekite vieną jo galą. Palaikykite degantį laikraštį prie dūmtraukio , kad jis sušiltų
  • Kai atsiranda trauka , uždekite prakuras
  • Įsidegus prakuroms atsargiai pakraukite didesnias malkas taip ,kad neužgestu ugnis
! DĖMESIO
  • Neperkraukite ugniadėžės
  • Nedeginkite šiukšlių ar atliekų, ypač dovanų pakuočių , plastikinių butelių ar visžalių šakų
  • Niekada nedeginkite pesticidais padengtos medienos
  • Nenaudokite degaus skysčio
 
Galimos problemos naudojantis židinu/krosnele:
  1. Jei jaučiate degančių dažų kvapą.
Nepergyvenkite ,tiesiog kelis kartus gerai prakūrenkite kapsulę, kad dažai išdegtų. Smarvė dings savaime.
  1. Jei dūmų kvapas sklindantis iš židinio.
Tai gali reišti, kad yra susilpnėjusi trauka. Susilpnėjusią trauką gali lemti:
  1. Šlapios malkos nepakankamai įkaitina kaminą ir daug dūmina, todėl vėsus kaminas nespėja ištraukti per didelio kiekio dūmų.
  2. Užsikišęs kaminas. Dažnai kūrenant židinį rekomenduojama bent kartą per metus valyti kaminą (kviestis kaminų valymo specialistą). Taip pat, užbėgant įvykiams už akių, siūlytume pabandyti taip vadinamus kamino vitaminus. Tai suodžių deginimo katalizatoriai. Įsigyti galima specelizuotose židinių parduotuvėse. Prieš naudojant gerai įsiskaitykite instrukciją.
  3. Patikrinkite, ar nepamiršote atidaryti kamino sklendę.
  1. Pajuodęs stiklas.
Tai reiškia, kad kūrenate blogas malkas arba jas dedate per arti stiklo. Židinių stiklui valyti yra parduodamos specialios priemonės. Daugiau informacijos apie židinio/krosnelės priežiūrą skaitykite čia.

Švaraus degimo sistema- draugiška aplinkai

draugiska-aplinkai
Švarus degimas
Naujausios kartos  krosnelės naudoja unikalią švaraus degimo technologiją.
  • Visų pirma, krosnelė pati įsiurbia orą iš išorės per nugarėlę. Tuomet įsiurbtas oras kiek pakaitinamas ir, pasitelkus ugnies liežuvį, nukreipiamas į švaraus  degimo kamerą. Patekęs į švaraus degimo kamerą, šis oras sukelia antrinį degimą, kuris sunaikina dar nespėjusius sudegti degimo produktus.
  • Didžiausia švaraus degimo nauda yra ta , kad krosnelė skleidžia daugiau šilumos, o pats degimas yra švaresnis ir draugiškesnis aplinkai.
Modernūs židiniai ir krosnelės su švaraus degimo  sistema išskiria palyginti nedaug teršalų. Nuo 1997 metų vykdant plačią židinių su švaraus degimo sistema montavimo Norvegijoje programą, buvo gerokai sumažintas išmetamų teršalų kiekis. Vien 2006 metais išmetimas sumažėjo 14 000 tonų. Taip prisidedame prie prie  ekologijos ir gamtos išsaugojimo!
Aplinkai draugiški gaminiai
Visi Dovre gaminiai ne tik atitinka griežtus Europos Sąjungos reikalavimus, tačiau ir gerokai juos pranoksta! Dovre krosnelėse ir židiniuose įdiegtos moderniausios šildymo technologijos, užtikrinančios itin didelį gaminių efektyvumą, puikų šilumos sklidimą Jūsų namuose bei labai mažą CO bei nesudegusių dalelių išmetimą į aplinką.
Švarus ir saugus kūrenimas
Ar Jūs žinote, kad Dovre krosnelės ir židiniai gali naudoti orą, įsiurbtą iš lauko? Tokiu būdu, Dovre šildymo įrenginys degins deguonį ne iš Jūsų svetainės , bet iš bet kurios kitos patalpos ar tiesiog lauko. Toks sprendimas puikiai tinka gerai apšiltintiems ir sandariems namams bei butams. Išorės oro jungtis užtikrina, kad kūrenimui reikalingas oras nuolat patektų į krosnelę ar židinį nepažeisdamas delikataus ventiliacijos balanso. Į šildymo įrenginį įsiurbtas išorės oras iš pradžių yra pakaitinamas ir tuomet patenka į degimo kamerą, taip užtikrindamas švarų ir saugų degimą.
Kokia nauda iš švaraus degimo Jums? Tai tausojama aplinka ir žymiai švaresnis kaminas! Dovre krosnelės ir židiniai, turintys išorės oro jungtį, užtikrina švarų ir sveiką Jūsų gyvenamųjų patalpų orą ir kartu skleidžia jaukią šilumą!

Kokio galingumo šildymo įrenginys yra reikalingas?

 
Galingumas
Šis techninis parametras labai svarbus. Renkantis krosnelę ar židinį visada turime atkreipti dėmesį į prietaiso galią.
  • Apšildyti kvadratinį metrą ploto reikia 0,1 kW krosnelės galingumo. Tokiu atveju apšildyti 100 m² plotą Jums apytiksliai pakaks 10 kW galingumo krosnelės.
  • Krosnelės galingumas parenkamas pagal patalpos tūrį ir sandarumą. T.y. vieno galingumo reikės šildyti gerai apšiltintas patalpas, kito – vidutiniškai, dar kito – prastai apšiltintas patalpas. Tarkim,rąstiniui namui 1kW apšildytų 6-8 m², karkasiniui – 12-14 m², o esant gerai šiluminei varžai apie 20 m². Norint tiksliau sužinoti jums reikalingo prietaiso galią, reikėtų atlikti pastato šilumos nuostolių skaičiavimus ir tada parinkti prietaisą, idealiai tinkantį pagal galingumą.
  • Naudingumo koeficientas nurodo, kiek energijos iš sudeginamo kuro įrenginys gali atiduoti į aplinką ir kokie yra energijos nuostoliai „per kaminą“. Jis turėtų būti ne mažesnis kaip 80 %.
Jeigu norima šildyti dvi patalpas, kurias skiria siena, jos viršuje reikėtų įrengti tam tikro dydžio specialias groteles.
  • Rekomenduojama įrengti groteles ir sienos apačioje, kad efektyviai galėtų vykti šilumos apykaita.
  • Kai norima apšildyti dvi patalpas, esančias viena po kita skirtinguose aukštuose, grotelės įrengiamos lubose.
  • Groteles visais atvejais galima rinktis reguliuojamas. Šis pasirinkimas padeda tuomet, kai kuri nors patalpa šildoma ne visada.

Apie tai, kuo kūrenti krosnelę ar židinį skaitykite čia